937 – Otto Bayer bendrovės laboratorijoje „IG Farden“ Vokietijoje sukūrė pirmąjį poliuretaną. Ekspertai iš kompanijos „IG Farden“ dirbo su medžiaga, siekiant sujungti kaučiuką su mediena arba plienu. Buvo gauta cheminė formulė lengvos medžiagos su aukščiausiomis lipnumo savybėmis. Ši naujai išrasta medžiaga buvo naudojama Vokietijos povandeninių laivų ir orlaivių statybos pramonėje per Antrąjį pasaulinį karą.

1940 – David Eynono iš bendrovės „Mobay“ atvežė į JAV poliuretano polimerą tolesnei raidai.

1953 – Walter Bogmen išrado „blendometr“ – pirmasis technikos stebuklas, leidžiantis gaminti poliuretano produktus ir parduoti komercinėje rinkoje. Blendometras buvo dviejų automobilių garažo dydžio.

1954 – putų poliuretanas ėmė atsirasti rinkoje. Kitos formos apėmė: elastomerą, kaučiuką ir pirmąjį kartą atsirado standžios putos, kurių gamybai buvo naudojamas tolueno diizocianatas (TDI).

1963 – Fredas Gasmer ir Fredas Werner sukūrė pirmąjį patikimą nešiojamą gaminimo putų įrangą SPF ( putų poliuretanui išpurkšti ) pavadinimu „FF“ su atnaujintu purškimo pistoletu D-Gun ir medžiagų šildytuvu, sukurtu „Graco“ kompanijoje. Šildomos žarnos su termostatu suteikė galimybę poliuretano putas gaminti statybos vietoje.

1960 pabaigoje – 45 000 tonų putų poliuretano buvo parduota, kaip izoliacinė medžiaga su aukščiausiomis savybėmis, paremtomis metileno difenilo diizocianato (MDI) pagrindu.

1970 – 1980 purškiamos putos pradėtos naudoti su naujomis formulėmis, kurios ardė ozono sluoksnį ir turėjo žalingų medžiagų. Vėliau jos buvo uždraustos naudoti.

1990 – dėl to, kad esant medžiagų neigiamam poveikiui į ozono sluoksnį, remiantis Monrealio protokolu, buvo uždrausta chloro turinčių medžiagų naudojimas, t.y. naudoti, trichlorofluoromethane (CFC-11).

1994 – hidrofluorangliavandeniliai (HFC-141b) buvo naudojami iki tol, kol jie buvo išimti iš gamybos pagal direktyvą dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės (TIPK) stabdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

1990 pabaigoje – išputinimo medžiagos, įskaitant ir anglies dioksidą, pentiną, tetraftoritaną, (HFC- 134a) ir penta ftorpropaną (HFC-245fa), paplito Šiaurės Amerikoje ir Europoje.
2000 pradžioje – pabrangus naftos žaliavai, pasaulio visuomenė pareikalavo ekologiškų, natūralių ir saugių produktų, kai poliolis pradėtas maišyti su augaliniais aliejais.

2000 – 2030 bus privaloma visame pasaulyje pe
reiti prie atsiradusio švaraus HFC-365mfc/227 mišinyje su sintetiniu išputintoju santykiu 93%:7%.

GAMO termovata (Icynene), jau seniai atitinka pačius aukščiausius ekologiškumo, neturinčių jokių kenksmingų medžiagų, reikalavimus.